Didžiosios kinų sienos paslaptys

Kartą nugirdau kažką juokaujant, kad iš kosmoso žemėje matomi tik du žmogaus rankų kūriniai – šviečiančios Belgijos autostrados ir Didžioji kinų siena. Daugeliui mūsų gal jau teko džiaugtis naktį apšviestais Belgijos keliais, bet Kinija dažnam lietuvaičiui vis dar asocijuojasi tik su pigiom prekėm turguje ir saldžiarūgščiais kvapais, sklindančiais iš raudonais žibintais nukabinėtų restoranų. Siaučiant paslaptingam plaučių uždegimo virusui, kelionės į šią šalį praranda populiarumą. Tyrinėti Kinijos civilizacijos lobių leidžiasi tik atkakliausieji.

Kinų siena - šalies istorijos veidrodis

Tarp kinų sklando patarlė: „Kas nepabuvojo ant Didžiosios kinų sienos – negali tapti didžiu žmogumi“. Todėl kiekvieno čia atvykusio save gerbiančio turisto lankytinų vietų sąraše yra ir šis objektas. Retas kuris gali sulaikyti nuostabos ir susižavėjimo šūksnį išvydęs šį neįtikėtiną žmogaus rankų kūrinį. Didžioji kinų siena lyg drakonas vingiuoja per šalį ir yra daug didesnė ir įspūdingesnė nei gali įsivaizduoti. Dažniausiai lankoma sienos dalis prie Beindžino yra išlikusi iš XIV-XVI amžių, tačiau visa siena (o tiksliau - daugybės sienų grandinių) statyba gali papasakoti net dviejų tūkstančių metų Kinijos istoriją.

Jau nuo seno kinai mėgo statyti sienas – aplink savo namus, sodus, miestus, taip aptverdami ir saugodami savo civilizacijos daigus nuo barbariškų genčių antpuolių. Seniausios kinų sienos dalys statytos VIII-VII a. prieš mūsų erą. O visa jos statyba – tai kelių dinastijų išmonės ir technologijų atspindys bei milijonų kinų darbo rezultatas. Garsių Cino, Hano ir Mingo dinastijų istoriją saugo Didžioji kinų siena. Pabandykime ją prakalbinti.

Cin: Kinija tampa imperija

Pirmoji Didžiosios kinų sienos dalis buvo pradėta statyti 221 m.pr.m.e., greitai po to, kai atskiros šalies provincijos buvo sujungtos ir Kinija tapo centralizuotai valdoma imperija. Pirmojo kinų imperatoriaus Cino Ši Huango paliepimu buvo sujungtos seniau statytų sienų dalys ir dar pastatyta 5 tūkstančiai kilometrų. Sienos statybos idėja buvo grindžiama būtinybe apsiginti nuo šiaurėje gyvenančių hunų genčių. Pusė milijono valstiečių bei karo belaisvių ir 3000 karių dalyvavo sienos statyboje. Cinas garsėjo kaip didelis tironas, norintis suvienodinti ne tik įstatymus, rašybą, piniginius bei mato vienetus, bet ir žmonių mintis. Jis ne tik liepė deginti Konfucijaus raštus, nes jie, jo manymu, skleidė laisvamanybės idėjas, bet 640 Konfucijaus pasekėjų palaidojo gyvus, o savo individualų požiūrį į gyvenimą turinčius intelektualus be gailesčio siuntė į priverstinius darbus sienos statyti.

Per dvylika metų išdygo didžiulė konstrukcija. Pati siena buvo statoma iš vietos medžiagų. O kadangi akmenų dykumoje buvo sunku surasti, didžioji sienos dalis pastatyta iš plūktos žemės, kuri buvo pilama tarp medinių rėmų, išklotų raudonojo gluosnio vytelėmis. Jos sutvirtino statinį lyg geležiniai virbai.

Pastačius sieną, pasirodė, kad visos kinų armijos neužtektų jos gynybai. Paradoksas buvo ir tai, kad gentys, gyvenančios palei sieną, norėdamos atsikratyti imperatoriaus tironijos, veržėsi, pasak senovės kinų rašytinių šaltinių, pas daug linksmiau gyvenančius hunus. Tad Didžioji kinų siena, kaip ir žymiai “jaunesnė” Berlyno siena, saugojo ne tiek nuo svetimšalių antpuolių, kiek kliudė vietos žmonėms ieškoti geresnio gyvenimo kitose teritorijose. Juk perkelti mantą ir gyvulius per sieną, siekiančią dešimt metrų, ne taip jau ir paprasta...

Cino dinastija pagarsėjo ne tik sienos, kelių bei miestų statyba, viešaisiais darbais sukurta puikia irigacine sistema, bet ir savo kardais, plieno ašmenimis. Tokią jų kokybę Vakarų europiečiai sugebėjo pasiekti tik po trylikos šimtmečių. Dar vienas garsusis Cino projektas - didžioji kapavietė, kurią 34 metus statė 700 000 darbininkų. Pradėti statyti pomirtinį mauzoliejų imperatorius liepė vos tik įžengęs į sostą, kai jis buvo 13 metų. Ši kapavietė, atrasta praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, pribloškė mokslininkus. Tai buvo didžiuliai požeminiai rūmai, atkuriantys visos Kinijos imperijos modelį: miestus, upes, kalvas ir net brangakmeniais nusagstytą rojų virš imperatoriaus sosto. Visas mauzoliejaus plotas – net 56 kvadratiniai kilometrai! Įspūdingai atrodė ir dviejų metrų aukščio 8000 molinių karių, turėjusių apsaugoti požeminę imperiją. Visi jie turi individualius veido bruožus su išraiškingai nutapytomis akimis, nes kinai tikėjo, kad akys - sielos veidrodis.

Han: šilko keliu į vakarus

Deja, praėjus vos metams po imperatoriaus Cino Ši Huango mirties, 209 m.pr.m.e. daugelyje imperijos vietų prasidėjo nustekentų valstiečių maištai. Atskirų provincijų valdytojai bijojo apie tai pranešti centrinei valdžiai. Velionis imperatorius turėjo du sūnus, bet jo patikėtiniai suklastojo laišką vyriausiajam, kur buvo parašyta, kad tėvas liepia sūnui nusižudyti. Šis pagal to meto tradicijas nedvejodamas tai ir padarė. Sostas atiteko silpnavaliui jaunėliui, bet šis nesugebėjo suvaldyti maištų šalyje ir greitai buvo nuverstas. Prasidėjo Hano dinastijos valdymo laikas, trukęs keturis šimtmečius. Hano dinastija pagarsėjo kaip daug liberalesnė ir humaniškesnė. Iš naujo buvo įvertinta Konfucijaus kūryba, sukurta pirmoji visuomeninių mokyklų sistema.

Garsiausias Hano dinastijos valdovas Vu Di pradėjo naują sienos statybos kampaniją. Buvo suremontuotos atskiros Cino sienos dalys ir pastatyta dar 6000 kilometrų. Kas 30-45 kilometrus buvo statomi specialūs sargybos bokštai. Žinios apie priešų antpuolius buvo perduodamos ugnies ir dūmų signalais. Vienas dūmų stulpas pranešdavo, kad priešo kariuomenė nesiekia 500 žmonių, du stulpai informuodavo, kad priešo gretose iki 3000 karių ir t.t.

Didžioji kinų siena lyg gyvatė nusitiesė iš rytų į vakarus, kirsdama didžiąją dalį Gobio dykumos. Nebijodami plėšikų antpuolių, saugiai iš rytų į vakarus keliaudavo karavanai, gabenantys prieskonius, arklius, brangakmenius ir, žinoma, šilką. Garsiuoju šilko keliu karavanai pasiekdavo Bagdadą, Aleksandriją, Romą. Kokiu keliu pirkliai nepasukdavo, jie niekaip negalėjo aplenkti Didžiosios kinų sienos. Šalia jos kūrėsi miestai, kuriuose klestėjo prekyba. Kartu su prekėmis keliavo ir naujos idėjos. Vakarų Europą pasiekė kinų civilizacijos kūriniai. Hano dinastijos metu buvo išrastas popierius, porcelianas, pirmasis pasaulyje kompasas ir net primityvus seismografas. Pastarasis instrumentas priminė bronzinę vazą su devyniais drakonais, žiūrinčiais į išorę. Kiekvienas drakonas savo nasruose laikė po kamuoliuką. Instrumentas buvo sukonstruotas taip, kad seisminių pokyčių metu kamuoliukas iškrisdavo iš drakono nasrų, taip nurodydamas kryptį, kur vyksta žemės drebėjimas.

Ming: Kinija uždaro duris

Mingo dinastija Kinijoje pagarsėjo kaip geriausia sienos statytoja. Savo egzistavimą pradėjusi 1368 metais, Mingo laikų Kinija stebino ne tik architektūrinias sprendimais. Tuo metu šalyje atrastas puodų žiedimo ratas ir specialios technologijos, leidžiančios aukštoje temperatūroje gaminti tobulos kokybės porcelianą. Būtent Mingo laikų baltos ir mėlynos spalvų porcelianas ypač vertinamas pasaulyje.

Mingo dinastijos valdymo metu Kinija tapo viena stipriausių ekonominiu požiūriu valstybių. Kinų laivai su gausybe prekių pasiekdavo Indiją, Japoniją, Persijos įlanką. Greitai Europoje populiarus tapo naujas gėrimas – kiniška arbata.

Tačiau Mingo dinastijos klestėjimas buvo susijęs ir su kita tendencija – dideliu nepasitikėjimu užsieniečiais. XV amžiaus viduryje Kinijos valdovai nutraukė užsienio prekybą ir užvėrė duris bet kokiems kontaktams su išoriniu pasauliu. Didžioji kinų siena, pastatyta šiuo laikotarpiu, yra geriausias Mingo vykdytos politikos atspindys.

Skirtingai nei pirmtakai, Mingo dinastijos valdymo metu sienos statybai buvo naudojama ne tik plūkta žemė, bet ir puikios kokybės plytos, kurios ne mažiau tvirtos nei šių dienų betonas. Tokių plytų gamybos technologija buvo pasiekusi neįtikėtiną lygį. Kitaip ir būti negalėjo, nes Mingo siena vingiuoja sudėtingiausio reljefo kalnais ir slėniais. Dažnai siena kyla ir leidžiasi 70 laipsniu kampu milžiniškais laiptais. Jos plotis 5 metrai, aukštis – 10 metrų. Siena nusidriekusi 6400 kilometrų. Apie 1000 sargybos bokštų pastatyta prie šios sienos. Čia įrengtos patalpos kariams ir sandėliai.

Kiekvienas generolas norėjo, kad jo sienos dalis būtų pati gražiausia, tad šis gynybinis įrenginys dažnai stebina savo architektūriniu grakštumu. Sienos statyboje dalyvavo milijonai žmonių. Mirus vienam darbininkui, jo šeimos narys iškart turėdavo jį pakeisti.

Mingo siena, kuria grožimasi iki šiol, buvo pakankamai tvirta, kad atlaikytų šiaurinių kaimynų antpuolius. Tačiau ne mūro tvirtumas, bet žmonių silpnybės lėmė šios dinastijos ir šalies likimą. 1644 metais generolas Vu, supykęs ant imperatoriaus, kad šis pasisavino jo sugulovę romantišku vardu „Apvalus veidelis“, atidarė Didžiosios kinų sienos vartus ir įleido Mandžiūrijos kariuomenę, kuri nuniokojo visą provinciją ir sugriovė dalį pačios sienos. Tuo baigėsi ir Mingo dinstijos gyvavimo laikotarpis.

Dabartis

Didžioji kinų siena yra geriausias šios šalies metraštis. Gaila, kad Mao kultūrinės revoliucijos metu nemaža jos dalis buvo sugriauta. Kaip pasaulinio istorijos paveldo dalis Didžioji kinų siena 1987 metais kartu su Cino imperatoriaus požeminiu mauzoliejumi buvo įtraukta į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Vienas kinų mokslininkas suskaičiavo, kad, sudėję visų egzistavusių sienų ilgį, gauname 56 000 kilometrų! Tokia siena net du kartus galima būtų apjuosti Žemės rutulį. Deja, nėra sudaryta nė vieno šių sienų vientiso žemėlapio. Didžioji kinų siena dar laukia savo tyrinėtojų, pasiryžusių atskleisti ne vieną Kinijos istorijos paslaptį.