Lietaus ritmas sukūrė Kinijos istoriją

Stalagmitas iš Šiaurės Kinijos suteikė duomenų apie vasaros musonus Azijoje per pastaruosius 1810 metų ir atskleidė jų ryšį su istorija. Kritulių stygius sužlugdydavo valdovų dinastijas, o gausus lietus laiduodavo didelį ryžių derlių ir taiką.

Kinijoje užaugęs Mineapolio Minesotos universiteto geof izikas Hai Chengas pasakoja: „Mokykloje mes sužinojome, kad sukilimai prieš valdovų dinastijas dažnai sutapdavo su sausra ir prastu ryžių derliumi. Žmonės kovodavo dėl išgyvenimo, o valdovai neįstengdavo numalšinti neramumų. Bet kai vasaros musonai atnešdavo gausius lietus ir nestigdavo maisto, ūkininkai galėjo išmaitinti šeimas ir džiaugtis gyvenimu, o visuomenė dažniausiai buvo taiki.“

Hai Chengas su kolegomis ir kinų mokslininkų grupe išanalizavo 118 milimetrų ilgio stalagmitą iš didžiulio urvo Šiaurės Kinijoje ir nustatė, kaip kito vasaros musonai pastaruosius 1810 metų. Palyginę mokslo duomenis su istoriniais senųjų karalysčių šaltiniais, geofizikai įrodė, kad trys iš penkių dinastijų, gyvavusių šimtmečius, žlugdavo po kelis dešimtmečius trukusių nepastovių vasaros musonų ir sausros. Ir priešingai, drėgniausias paskutinio tūkstantmečio periodas sutampa su Šiaurės Sungų dinastijos aukso amžiumi, kai gausiai užderėdavo ryžių, o visuomenėje vyravo stabilumas.

Stalagmitai yra puikūs praeities kritulių archyvai, tyrinėjant Kinijos stalagmitus jau anksčiau buvo gauta žinių, kaip kito vasaros musonai Azijoje per 224 tūkstančius metų. Buvo pastebėti dideli svyravimai tarp ledynmečių, kai musonai buvo silpni, ir šiltųjų tarpledynmečių, kai kritulių daugėjo ir jie traukėsi šiaurės link. Tačiau iki šiol niekas negalėjo tiksliai nustatyti mažesnių lietaus kiekio pokyčių per pastaruosius du tūkstantmečius. Pasirinkę stalagmitą iš Wanxiang urvo šiauriniame vasaros musonų paplitimo srities pakraštyje, mokslininkai įrodė, kad kaip tik šioje vietoje kritulių kiekis kito labai smarkiai.

Šias išvadas, kurios atspindi naująją vasaros kritulių istoriją Šiaurės Kinijoje, kai kurie klimatologai vadino panašiomis į pasaką ir fenomenaliomis. Šio ir kai kurių kitų tyrimų duomenys rodo, kad saulės aktyvumo ir temperatūros pokyčiai šiauriniame Žemės pusrutulyje turėjo didžiausios įtakos musoniniam lietui Azijoje. Buvo taip pat nustatyta, kad drėgni ir sausi periodai Kinijoje atitinkamai sutampa su šiltais ir šaltais periodais Europoje. Šie klimato pokyčiai paveikė net Pietų Ameriką, joje maždaug 900 metais žlugo majų kultūra – kaip tik tuo metu Kinijoje dėl ilgai trukusios sausros krito Tangų dinastija.

Šaltinis: iliustruotasismokslas.lt