Kinija

KINIJOS GEOPOLITINĖ PADĖTIS

Kinija yra viena didžiausių pasaulio valstybių. Ji užima 9 596 960 km ploto, o vanduo sudaro tik 2.8% dalį - didžiulę rytų ir vidurio Azijos teritorija. Didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal dydį. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru (Birma), Indija, Kazachija, Kirgizija, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikija ir Vietnamu – 14 valstybiu. Kinijoje gyvena 1.3 milijardo zmoniu. Kinijos sostine – Pekinas.  
Pekinas – gyvena 7,48 mln. gyventojų (2005). Su greta esančiais rajonais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km². Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Geltonosios jūros. Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Gilias tradicijas turi menų amatai. Yra metropolitenas. Pekine yra Kinijos mokslų akademija, universitetas. Daug teatrų, muziejų (žymiausias - Kinijos istorijos), meno galerija. Pekino skiriamasis bruožas – vidinis ir išorinis miestas. Vidinis miestas senesnis, jame yra imperatoriaus miestelio kompleksas, kurio centras - Uždraustasis miestas su imperatoriaus rūmų kompleksu (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Išoriniame mieste yra „Dangaus šventykla“. Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus. 
Taciau didžiausias miestas Kinijoje yra Shanhajus. 


Šanchajus - miestas vidurio rytų Kinijoje, didžiausias pasaulio miestas, kuriame gyvena 14,61 mln. Turi atskiro Kinijos admisnitracinio vieneto statusą. Didelis transporto mazgas. Svarbiausias pramoninis centras šalyje: laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras - du universitetai, yra moksliniai institutai ir draugijos, astronomijos observatorija, daug teatrų. Didelės šventyklos (Čenghuangmiao ir Juifesi, kur yra Budos statula iš nefrito, išpuošta brangakmeniais), Lunghua pagoda. Kinijos gamta nepaprastai įvairi ir kontrastinga. Ypač dideli skirtumai yra tarp Vakarų ir Rytų Kinijos. 

Rytų Kinija. Rytuose, prie Geltonosios jūros, plyti Didžioji Kinijos lyguma. Jos paviršius tepakyla 200 m.v.j. Per ją teka dižiosios Kinijos upės – Hvanghe (arba Geltonoji upe) ir Jangdze. Klimatas rytų Kinijoje labai skiriasi nuo klimato vakarinėje dalyje. Nuo vidutinio šiaurėje jis pakinta iki subtropinio ir atograzų pietuose. Dėl klimato įvairovės labai savita Rytu Kinijos augalija. Šiaurės rytuose auga spygliuočių, mišrieji miškai. Piečiau žaliuoja subtropinė augalija (cinamono, lauro, kamparo medžiai). Pietuose veši atogražų augalija. 

Vakarų Kinija. Šioje dalyje milžiniską plotą užima Tibeto kalnynas, taip pat Himalaju, Kun Luno bei Tian Sano kalnų grandinės. Šioje teritorijoje klimatas griežtai žemyninis. Tarp kalnų didžiulius plotus užima dykumos ir pusdykumės.


Nepaisant gamtos kontrastingumo, Kinija yra suskirstyta į administracinius vienetus (provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir išskirtuosius miestus): 23 provincijos, is kuriu galėtume isskirti TAIVANA, kuris de facto nepriklauso Liaudies Respublikai, tačiau de jure yra jos provincija; 5 autonominius regionus, vienas iš ju TIBETAS, kuris šiuo metu ieina i Kinijos sudėti kaip Tibeto autonominis rajonas, bet praeituose šimtmečiuose egzistavo kaip savarankiška valstybė su stipria religine valdžia; 4 išskirtuosius miestus (Čongcingas, Pekinas, Šanchajus,Tiandzinis); 2 specialieji administraciniai regionai – Aomenas (Makao), Siangangas (Honkongas). Honkongas susideda iš trijų dalių: Honkongo salu, Kaolūnio, Naujųjų teritorijų.


TAIVANAS. Demokratiskas Taivanas ir komunistinė Kinija atsiskyrė pilietinio karo pabaigoje 1949 metais ir nuo to laiko jos yra politiškai atsiskyrusios, taciau Pekinas tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis. Jau ilgą laiką Taivanas demonstruoja sieki tapti nepriklausoma valstybe. Kinija Taivaną laiko atsiskyrusia provincija ir grasino pulti salą, kurioje gyvena 23 mln. gyventoju, jei ji sieks oficialios valstybės statuso. Taivaną pripažysta tik 26 pasaulio šalys ir sala neturi vietos Jungtinėse Tautose.
  
HONKONGAS. 1841m. Kinija užleido Honkonga D. Britanijai. 1984 Anglija susitarė su Kinija perduoti pastarajai Honkongą 1997 metais. 1997 Kinija atgavo teises į Honkongą ir kolonija grąžinta kaip speciali administracinė sritis. 
 
Valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos kalba – kinų, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų, todėl ši kalba užima pirmą vietą pasaulyje. Ji yra viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge bei drauge su portugalų kalba - Makao valstybeje. Taip pat šia kalba yra kalbama Indonezijoje ir Malaizijoje.
  
ISTORIJA  

Žmonės Kinijos teritorijoje apsigyveno IV-III tūkst. pr. m. e., o valstybė suvienyta buvo apie 220 m. pr. m. e. Iki 20a. Pradžios Kinija valde imperatoriai. Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje kilo pilietinis karas, kuriame kovojo Kinijos Komunistų partija ir Gomindanas. Pilietinis karas baigėsi 1949 m., kai komunistai perėmė visos žemyninės Kinijos ir Hainanio salos kontrolę, o Gomindanas įsitvirtino Taivanyje. 1949 m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmajame Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno autoritarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas (Šimto gėlių kampanija, Kultūrinė revoliucija), didelėmis ekonominėmis klaidomis. (pasak kai kurių šaltinių dėl Didžiojo Šuolio programos sukelto bado mirė 20-30 milijonų žmonių). Po Mao mirties į valdžią atėjo Den Siaopinas, laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas atvedusias nuo planinės prie mišrios ekonomikos Kinijoje. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, tuo tarpu valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios. Šiuo metu valstybes vadovas yra prezidentas Hu Dzintao. Kinija, vienintelė komunistinė galybė, likusi pasaulyje po SSRS žlugimo. Naivu būtų vaizduotis Kiniją kaip Stalino ar Brežnevo epochos Sovietų Sąjungą. Ji buvo tokia ar net blogesnė, bet tai gana tolimos praeities reikalai. Tiesa, komunistinis režimas tebėra slegiantis, o jo nusikaltimai nutylimi. Per vadinamąjį Didijį Šuolį Kinijoje žuvo nuo dvidešimties ligi penkiasdešimties milijonų žmonių, per „kultūrinę revoliuciją“ galbūt antra tiek - tai yra daugiau negu nužudė Stalinas. Apie tai viešai kalbant neišgirsi. Juo labiau neišgirsi apie tautinę priespaudą tibetiečių, uigurų ar mongolų rajonuose, apie žudynes Tiananmenio aikštėje. Esama disidentų, bet jų likimas nepavydėtinas. Kalinama nepalyginti daugiau žurnalistų, negu bet kurioje kitoje šalyje. Policija gali primušti studentą ligi mirties tik dėl to, kad jis užmiršo asmens liudijimą namie.
 
Bet Kinijos staigus ekonominis kilimas - vis dėlto ne propaganda, o faktas. Šūkis „pasivyti ir pralenkti“ ten skamba nepalyginti įtikinamiau, negu skambėjo Sovietų Sąjungoje. Pekine yra didžiausias ir moderniausias pasaulyje aerouostas, prekybos centras, stotis. Šanchajaus dangoraižiai pranoksta amerikietiškuosius. Keturiasdešimt procentų kinų planuoja pirkti naujus automobilius, kurie jau užtvenkė gatves ir greitkelius. Jokia šalis pasaulyje neturi tiek mobiliųjų telefonų. Daugiau kaip šimtas milijonų jos gyventojų naudojasi internetu. Kinija gamina du trečdalius pasaulio avalynės, kopijavimo mašinų, žaislų. Užsienio investicijoms ji atvira kur kas labiau už Japoniją. Nepaisant socializmo liekanų, miestiečių pajamos per pora dešimtmečių išaugo keturiolika kartų. Žinoma, tai iš dalies atsveria nepasitenkinimą santvarka. Kinija yra galinga globalinė žaidėja - jos kolosalus importas ir pigus eksportas keičia viso pasaulio ekonominę dinamiką – ir tai, be abejonės, tik pradžia. 
 
Nepaisant prievartos ir įkyrios propagandos, Kinija neišvengiamai atsiveria pasauliui. Pusė užsieniečių studentų Amerikoje ir Europoje yra kinai. Po penkerių metų šalis turės daugiau mokslininkų, negu JAV – galbūt prastesnių, bet kiekybė irgi turi reikšmės. Ar komunistams tai patinka, ar ne, atmosfera valstybėje dėl to kitėja. Mažiausia du šimtmečius pasaulio likimą lėmė Anglija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Amerika, pastaruoju metu jau tik viena Amerika. Tuo tarpu Kiniją įpratome laikyti bado imperija, geriausiu atveju ryžių ir arbatos šalimi, primityvios darbo jėgos šaltiniu. Bet ligi XVI amžiaus galo Kinija buvo moderniausia ir stipriausia žemės rutulio valstybė, ir po dvidešimties trisdešimties metų ji vėl gali tokia tapti. 

KINIJOS GYVENTOJAI 

Pagal gyventojų skaičių Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje. Joje gyvena 1.3 miljijardo žmonių, tankumas 136,12/km². Sakoma, jog kas penktas žmogus Žemėje – Kinijos gyventojas. Kasmet čia gimsta per 20 mln. vaiku. Kadangi taip sparčiai daugėja gyventojų, negalima užtikrinti geresnių gyvenimo salygų. Kasmet žmonems reikia suteikti 16 mln. naujų darbo vietų. Taciau pagal BVP dydį Kinija užima 2 vietą pasaulyje. BVP vienam gyventojui siekia 5 600 $. Is viso BVP yra 7 262,00 mlrd. $. Kinijos nacionaline valiuta yra Ženminbi Juanis. Kad žmonės nebadautų, reikia užauginti 6 mln. tonų grudų.
  
Siekiant sustabdyti spartų gyventojų daugejima, Kinijoje siuloma atsisakyti tradicinės daugiavaikės šeimos ir auginti tik vieną vaiką. Tokioms šeimoms taikoma nemažai lengvatų. Dviejų ir daugiau vaikų tėvai neturi jokiu privilegijų, jiems netgi mažinami atlyginimai. Kinijos šeimos planavimo politika užsienyje yra dažnai kritikuojama ir vadinama drakoniska. Kinams sunku priprasti prie šio įstatymo, nes vaikai, kaip nemokama darbo jėga, yra svarbiausi pagalbininkai ūkyje. Kinijoje nėra pensijų sistemos. Todėl vaikai privalo išlaikyti senus tėvus.
  
Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenama rytinėje dalyje. Vakaruose žmonių labai reta. Tai viena rečiausiai apgyventų pasaulio vietų. Čia iki šiol žmonės verčiasi klajokline gyvulininkyste.
 
KULTURA ir jos pasiekimai. 
1. Kinų raštas - specifiniai hieroglifai.  
2. Irigacinė žemdirbystė (naudojamas patvenktu upiu vanduo).  
3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.  
4. Vėliau kinai išranda šilką, popierių. Taip pat kompasą, paraką, seismografą, porcelianą. Pastaruosius europiečiai turėjo išrasti iš naujo.  
5. Rašalas.  
6. Presas.  
7. Konfucijaus mokymas 

1. Kinijoje iki šiol veikia 1794 km ilgio rankomis iškastas ilgiausias žmonijos istorijoje kanalas.  
2. Didžioji kinų siena, kuri tesiasi per 6000 km ir yra didžiausias žmonijos istorijoje ranku darbo statinys. 
 
Konfucianizmas - Rytų Azijos etinė ir filosofinė sistema, gimusi iš Konfucijaus mokymų apie 500 m. pr. m. e. Konfucianizmas dažnai priskiriamas prie religijų. Konfucijus gyveno VI-V a. pr. m. e. Konfucijaus mokymo esmė yra dorovės sistema, kuri remiasi paklusnumo hierarchija (pvz.: moteris turi paklusti vyrui, pilietis valstybei, vaikai- tėvams ir t.t), tradicijų ir tvarkos laikymusi. Pagal ja pagrindines žmogiskosios vertybės yra gerumas, pasiaukojimas, nepaliaujamas savęs tobulinimas, senų tradicijų ir papročių laikymasis. Konfucijus savo tiesas grindė panašiai kaip Buda. Jis pripažino kosmoso pradą ir, kad dangaus jėgos yra labai svarbios formuojant patį žmogų. Konfucijaus pasekėjai siekė ištobulinti žmogų per etikos arba doros normas. Kadangi žmogus dėl savo silpnumo blaškosi tarp gėrio ir blogio, tai tobulumo būsenoje jis transformuosis ir pereis į vadinamąjį dangiškąjį protą. Konfucianizmas paplito Kinijoje ir Korėjoje, taip pat Vietname ir Japonijoje, kur tapo dominuojančia valstybine-religine doktrina. 

IDOMUS FAKTAI 

Jakas – daugeliui tibeto kalnyno, Himalajų gyventojų svarbus naminis gyvulys jakas. Jis ne tik teikia maistą, bet yra ir nešulinis, ir jojamasis gyvulys. Štai kaip jo nauda apibudina patys kalniečiai: ,,Jako svietas gardina arbatą, mėsa – skanus patiekalas pietums, pienas praturtina maisto racioną, o gardus iš pieno pagamintas jogurtas – puikus desertas. Jako vilnos – apdaras ant mūsų pečių, jako vilnos kilimas – po mūsų kojomis. Po sočiu pietų malonu ant jako pajodineti. Sėdime jo odos balne, o vaznyčiojame vadelėmis iš jako odos. Pagaliau irstomes valtelemis, pagamintomis is jo odos.  

Geltonoji upe – Hvanghe, ši upe laikoma purviniausia Žemes upe. Jos pavadinimas kiles nuo geltonos spalvos sąnašu, kurias upę išplauna tekedama liošiniais dirvožemiais (gelsvos spalvos, labai purus dirvožemis). Ji plikdo labai daug sąnašu: 1m3 upes vandens vidutiniskai būna 35kg sąnasųu. Tai didžiausias rodiklis Pasaulyje. 

Kinija rytu europai gamina prastesnius produktus. Kinijoje pigi darbo jėga (pigios prekes), sparta viena iš greičiausių.