Yao Ming (g. 1980 m. rugsėjo 12 d. Šanchajuje) – Kinijos krepšininkas žaidžiantis Hiustono „Rockets“ klube. Vienintelis azijietis NBA naujokų biržoje pakviestas pirmuoju numeriu.
Pasiekimai
Drakonas Kinijoje yra tradicinis augimo , apsaugos , gyvybingumo , pavasario , gerovės ,sveikatos , ir naujos pradžios simbolis .
O pabaigai - neseniai mano padovanotas drakonas - papuošalų dėžutė .
Kartą nugirdau kažką juokaujant, kad iš kosmoso žemėje matomi tik du žmogaus rankų kūriniai – šviečiančios Belgijos autostrados ir Didžioji kinų siena. Daugeliui mūsų gal jau teko džiaugtis naktį apšviestais Belgijos keliais, bet Kinija dažnam lietuvaičiui vis dar asocijuojasi tik su pigiom prekėm turguje ir saldžiarūgščiais kvapais, sklindančiais iš raudonais žibintais nukabinėtų restoranų. Siaučiant paslaptingam plaučių uždegimo virusui, kelionės į šią šalį praranda populiarumą. Tyrinėti Kinijos civilizacijos lobių leidžiasi tik atkakliausieji.
Kinų siena - šalies istorijos veidrodis
Tarp kinų sklando patarlė: „Kas nepabuvojo ant Didžiosios kinų sienos – negali tapti didžiu žmogumi“. Todėl kiekvieno čia atvykusio save gerbiančio turisto lankytinų vietų sąraše yra ir šis objektas. Retas kuris gali sulaikyti nuostabos ir susižavėjimo šūksnį išvydęs šį neįtikėtiną žmogaus rankų kūrinį. Didžioji kinų siena lyg drakonas vingiuoja per šalį ir yra daug didesnė ir įspūdingesnė nei gali įsivaizduoti. Dažniausiai lankoma sienos dalis prie Beindžino yra išlikusi iš XIV-XVI amžių, tačiau visa siena (o tiksliau - daugybės sienų grandinių) statyba gali papasakoti net dviejų tūkstančių metų Kinijos istoriją.
Jau nuo seno kinai mėgo statyti sienas – aplink savo namus, sodus, miestus, taip aptverdami ir saugodami savo civilizacijos daigus nuo barbariškų genčių antpuolių. Seniausios kinų sienos dalys statytos VIII-VII a. prieš mūsų erą. O visa jos statyba – tai kelių dinastijų išmonės ir technologijų atspindys bei milijonų kinų darbo rezultatas. Garsių Cino, Hano ir Mingo dinastijų istoriją saugo Didžioji kinų siena. Pabandykime ją prakalbinti.
Cin: Kinija tampa imperija
Pirmoji Didžiosios kinų sienos dalis buvo pradėta statyti 221 m.pr.m.e., greitai po to, kai atskiros šalies provincijos buvo sujungtos ir Kinija tapo centralizuotai valdoma imperija. Pirmojo kinų imperatoriaus Cino Ši Huango paliepimu buvo sujungtos seniau statytų sienų dalys ir dar pastatyta 5 tūkstančiai kilometrų. Sienos statybos idėja buvo grindžiama būtinybe apsiginti nuo šiaurėje gyvenančių hunų genčių. Pusė milijono valstiečių bei karo belaisvių ir 3000 karių dalyvavo sienos statyboje. Cinas garsėjo kaip didelis tironas, norintis suvienodinti ne tik įstatymus, rašybą, piniginius bei mato vienetus, bet ir žmonių mintis. Jis ne tik liepė deginti Konfucijaus raštus, nes jie, jo manymu, skleidė laisvamanybės idėjas, bet 640 Konfucijaus pasekėjų palaidojo gyvus, o savo individualų požiūrį į gyvenimą turinčius intelektualus be gailesčio siuntė į priverstinius darbus sienos statyti.
Per dvylika metų išdygo didžiulė konstrukcija. Pati siena buvo statoma iš vietos medžiagų. O kadangi akmenų dykumoje buvo sunku surasti, didžioji sienos dalis pastatyta iš plūktos žemės, kuri buvo pilama tarp medinių rėmų, išklotų raudonojo gluosnio vytelėmis. Jos sutvirtino statinį lyg geležiniai virbai.
Pastačius sieną, pasirodė, kad visos kinų armijos neužtektų jos gynybai. Paradoksas buvo ir tai, kad gentys, gyvenančios palei sieną, norėdamos atsikratyti imperatoriaus tironijos, veržėsi, pasak senovės kinų rašytinių šaltinių, pas daug linksmiau gyvenančius hunus. Tad Didžioji kinų siena, kaip ir žymiai “jaunesnė” Berlyno siena, saugojo ne tiek nuo svetimšalių antpuolių, kiek kliudė vietos žmonėms ieškoti geresnio gyvenimo kitose teritorijose. Juk perkelti mantą ir gyvulius per sieną, siekiančią dešimt metrų, ne taip jau ir paprasta...
Cino dinastija pagarsėjo ne tik sienos, kelių bei miestų statyba, viešaisiais darbais sukurta puikia irigacine sistema, bet ir savo kardais, plieno ašmenimis. Tokią jų kokybę Vakarų europiečiai sugebėjo pasiekti tik po trylikos šimtmečių. Dar vienas garsusis Cino projektas - didžioji kapavietė, kurią 34 metus statė 700 000 darbininkų. Pradėti statyti pomirtinį mauzoliejų imperatorius liepė vos tik įžengęs į sostą, kai jis buvo 13 metų. Ši kapavietė, atrasta praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, pribloškė mokslininkus. Tai buvo didžiuliai požeminiai rūmai, atkuriantys visos Kinijos imperijos modelį: miestus, upes, kalvas ir net brangakmeniais nusagstytą rojų virš imperatoriaus sosto. Visas mauzoliejaus plotas – net 56 kvadratiniai kilometrai! Įspūdingai atrodė ir dviejų metrų aukščio 8000 molinių karių, turėjusių apsaugoti požeminę imperiją. Visi jie turi individualius veido bruožus su išraiškingai nutapytomis akimis, nes kinai tikėjo, kad akys - sielos veidrodis.
Han: šilko keliu į vakarus
Deja, praėjus vos metams po imperatoriaus Cino Ši Huango mirties, 209 m.pr.m.e. daugelyje imperijos vietų prasidėjo nustekentų valstiečių maištai. Atskirų provincijų valdytojai bijojo apie tai pranešti centrinei valdžiai. Velionis imperatorius turėjo du sūnus, bet jo patikėtiniai suklastojo laišką vyriausiajam, kur buvo parašyta, kad tėvas liepia sūnui nusižudyti. Šis pagal to meto tradicijas nedvejodamas tai ir padarė. Sostas atiteko silpnavaliui jaunėliui, bet šis nesugebėjo suvaldyti maištų šalyje ir greitai buvo nuverstas. Prasidėjo Hano dinastijos valdymo laikas, trukęs keturis šimtmečius. Hano dinastija pagarsėjo kaip daug liberalesnė ir humaniškesnė. Iš naujo buvo įvertinta Konfucijaus kūryba, sukurta pirmoji visuomeninių mokyklų sistema.
Garsiausias Hano dinastijos valdovas Vu Di pradėjo naują sienos statybos kampaniją. Buvo suremontuotos atskiros Cino sienos dalys ir pastatyta dar 6000 kilometrų. Kas 30-45 kilometrus buvo statomi specialūs sargybos bokštai. Žinios apie priešų antpuolius buvo perduodamos ugnies ir dūmų signalais. Vienas dūmų stulpas pranešdavo, kad priešo kariuomenė nesiekia 500 žmonių, du stulpai informuodavo, kad priešo gretose iki 3000 karių ir t.t.
Didžioji kinų siena lyg gyvatė nusitiesė iš rytų į vakarus, kirsdama didžiąją dalį Gobio dykumos. Nebijodami plėšikų antpuolių, saugiai iš rytų į vakarus keliaudavo karavanai, gabenantys prieskonius, arklius, brangakmenius ir, žinoma, šilką. Garsiuoju šilko keliu karavanai pasiekdavo Bagdadą, Aleksandriją, Romą. Kokiu keliu pirkliai nepasukdavo, jie niekaip negalėjo aplenkti Didžiosios kinų sienos. Šalia jos kūrėsi miestai, kuriuose klestėjo prekyba. Kartu su prekėmis keliavo ir naujos idėjos. Vakarų Europą pasiekė kinų civilizacijos kūriniai. Hano dinastijos metu buvo išrastas popierius, porcelianas, pirmasis pasaulyje kompasas ir net primityvus seismografas. Pastarasis instrumentas priminė bronzinę vazą su devyniais drakonais, žiūrinčiais į išorę. Kiekvienas drakonas savo nasruose laikė po kamuoliuką. Instrumentas buvo sukonstruotas taip, kad seisminių pokyčių metu kamuoliukas iškrisdavo iš drakono nasrų, taip nurodydamas kryptį, kur vyksta žemės drebėjimas.
Ming: Kinija uždaro duris
Mingo dinastija Kinijoje pagarsėjo kaip geriausia sienos statytoja. Savo egzistavimą pradėjusi 1368 metais, Mingo laikų Kinija stebino ne tik architektūrinias sprendimais. Tuo metu šalyje atrastas puodų žiedimo ratas ir specialios technologijos, leidžiančios aukštoje temperatūroje gaminti tobulos kokybės porcelianą. Būtent Mingo laikų baltos ir mėlynos spalvų porcelianas ypač vertinamas pasaulyje.
Mingo dinastijos valdymo metu Kinija tapo viena stipriausių ekonominiu požiūriu valstybių. Kinų laivai su gausybe prekių pasiekdavo Indiją, Japoniją, Persijos įlanką. Greitai Europoje populiarus tapo naujas gėrimas – kiniška arbata.
Tačiau Mingo dinastijos klestėjimas buvo susijęs ir su kita tendencija – dideliu nepasitikėjimu užsieniečiais. XV amžiaus viduryje Kinijos valdovai nutraukė užsienio prekybą ir užvėrė duris bet kokiems kontaktams su išoriniu pasauliu. Didžioji kinų siena, pastatyta šiuo laikotarpiu, yra geriausias Mingo vykdytos politikos atspindys.
Skirtingai nei pirmtakai, Mingo dinastijos valdymo metu sienos statybai buvo naudojama ne tik plūkta žemė, bet ir puikios kokybės plytos, kurios ne mažiau tvirtos nei šių dienų betonas. Tokių plytų gamybos technologija buvo pasiekusi neįtikėtiną lygį. Kitaip ir būti negalėjo, nes Mingo siena vingiuoja sudėtingiausio reljefo kalnais ir slėniais. Dažnai siena kyla ir leidžiasi 70 laipsniu kampu milžiniškais laiptais. Jos plotis 5 metrai, aukštis – 10 metrų. Siena nusidriekusi 6400 kilometrų. Apie 1000 sargybos bokštų pastatyta prie šios sienos. Čia įrengtos patalpos kariams ir sandėliai.
Kiekvienas generolas norėjo, kad jo sienos dalis būtų pati gražiausia, tad šis gynybinis įrenginys dažnai stebina savo architektūriniu grakštumu. Sienos statyboje dalyvavo milijonai žmonių. Mirus vienam darbininkui, jo šeimos narys iškart turėdavo jį pakeisti.
Mingo siena, kuria grožimasi iki šiol, buvo pakankamai tvirta, kad atlaikytų šiaurinių kaimynų antpuolius. Tačiau ne mūro tvirtumas, bet žmonių silpnybės lėmė šios dinastijos ir šalies likimą. 1644 metais generolas Vu, supykęs ant imperatoriaus, kad šis pasisavino jo sugulovę romantišku vardu „Apvalus veidelis“, atidarė Didžiosios kinų sienos vartus ir įleido Mandžiūrijos kariuomenę, kuri nuniokojo visą provinciją ir sugriovė dalį pačios sienos. Tuo baigėsi ir Mingo dinstijos gyvavimo laikotarpis.
Dabartis
Didžioji kinų siena yra geriausias šios šalies metraštis. Gaila, kad Mao kultūrinės revoliucijos metu nemaža jos dalis buvo sugriauta. Kaip pasaulinio istorijos paveldo dalis Didžioji kinų siena 1987 metais kartu su Cino imperatoriaus požeminiu mauzoliejumi buvo įtraukta į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Vienas kinų mokslininkas suskaičiavo, kad, sudėję visų egzistavusių sienų ilgį, gauname 56 000 kilometrų! Tokia siena net du kartus galima būtų apjuosti Žemės rutulį. Deja, nėra sudaryta nė vieno šių sienų vientiso žemėlapio. Didžioji kinų siena dar laukia savo tyrinėtojų, pasiryžusių atskleisti ne vieną Kinijos istorijos paslaptį.
Traukiniai 1,068km. atstumą tarp dviejų Kinijos miestų įveiks per 2h45min t.y. vidutiniu 350km/h greičiu. Maksimalus greitis trasoje 394.2 km/h.
Trasos statyba užtruko 4 metus ir kainavo 15 milijardų dolerių (perskaičiavus – 14 tūks. dolerių už 1 metrą)
Vienu metu traukinys veš 1,300 žmonių 28 vagonuose.
Su tokiais greičiais kelionė iš Kauno į Vilnių truktų 17 minučių.
Įdomu būtų rasti kelionės kainą ir palyginti su Lietuvos geležinkeliais.
Šaltinis: http://www.radiocool.lt
Stalagmitas iš Šiaurės Kinijos suteikė duomenų apie vasaros musonus Azijoje per pastaruosius 1810 metų ir atskleidė jų ryšį su istorija. Kritulių stygius sužlugdydavo valdovų dinastijas, o gausus lietus laiduodavo didelį ryžių derlių ir taiką.
Šias išvadas, kurios atspindi naująją vasaros kritulių istoriją Šiaurės Kinijoje, kai kurie klimatologai vadino panašiomis į pasaką ir fenomenaliomis. Šio ir kai kurių kitų tyrimų duomenys rodo, kad saulės aktyvumo ir temperatūros pokyčiai šiauriniame Žemės pusrutulyje turėjo didžiausios įtakos musoniniam lietui Azijoje. Buvo taip pat nustatyta, kad drėgni ir sausi periodai Kinijoje atitinkamai sutampa su šiltais ir šaltais periodais Europoje. Šie klimato pokyčiai paveikė net Pietų Ameriką, joje maždaug 900 metais žlugo majų kultūra – kaip tik tuo metu Kinijoje dėl ilgai trukusios sausros krito Tangų dinastija.
Šaltinis: iliustruotasismokslas.lt
Šiuo metu Kinijoje „Audi“ turi 139 atstovybes, o iki 2015 m. planuojama jų turėti 200.
Šaltinis: delfi.lt
Kinija, Rojaus Umbrella grupė dabar turi 46 prekybos skyrių ir tarnybų, veikiančių prekybos tinklą sudaro daugiau nei 5000 parduotuvių, 700 rinką paskirstymo ir 550 frančizė. Jūs taip pat galite rasti daugybę interneto parduotuvių rojus firminių produktų. Kinai ne vien tik naudai savo puikios kokybės, jie taip pat kaip ir pagal Rojaus jausmus, vėjas pučia iš pietų Township, ir prasmės rūšiuoti giliai mirkymo tūkstančių metų kultūrą.
Šaltinis: http://blog-en.chinesevoice.com
Kinijos mokslininkų atlikti išsamūs didžiųjų pandų genomo tyrimai parodė, kad šie baikštūs gyvūnai genetiškai yra labai panašūs į šunis, sekmadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Pekino genomikos instituto mokslininkai didžiųjų pandų DNR sekvenavimą baigė praeitų metų spalį, tačiau visa šių žvėrių genomo struktūra buvo tik neseniai ištirta, nurodė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Tyrimai parodė, jog pagal genomą didžiosios pandos ir šunys yra labai panašūs“, - sakoma tame pranešime.
Tačiau šis tyrimas taip pat patvirtino daugumos mokslininkų nuomonę, jog didžiosios pandos priskirtinos prie lokinių šeimos.
Mokslininkų sudarytas išsamus genomo žemėlapis rodo, kad didžiosios pandos turi 21 chromosomų porą ir daugiau nei 20 tūkst. genų, praneša „Xinhua“.
„Tikimės, kad genomo žemėlapis padės genetiškai paaiškinti, kodėl didžiųjų pandų reprodukcinės galimybės tokios menkos, o mokslininkai padės joms susilaukti daugiau jauniklių“, - Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau citavo Genomikos instituto tyrėją Wang Juną (Vang Dzuną).
Pasak Kinijos ekspertų, šiuo metu šalyje beliko apie 1 600 laukinių pandų. Šie žvėrys gyvena šalies pietvakarių regione.
Dar apie 200 didžiųjų pandų laikoma Kinijoje įkurtuose veisimo centruose.
Mokslininkai tikisi geriau suprasti, kodėl didžiosios pandos minta beveik vien bambukais. Manoma, kad ši ypatybė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, trukdančių pandoms labiau paplisti ir prisitaikyti prie įvairesnių sąlygų.
Šaltinis: BNS
Šaltinis: Bloomberg, VZ.LT 2009.06.09 18:18
Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas pareiškė, kad jis nebūtų „nustebęs“, jei Kinijos ekonomika šiais metais ūgteltų daugiau nei tikėtasi.
Lankant geltonąjį kalną tarsi įžengiama į kinų paveikslą su stačiomis uolomis ir gumbuotais medžiais.
Šaltinis: http://www.wildlife.lt
Vienintelis žmogaus sukurtas statinys, kurį galima pamatyti tik iš viršaus.
Šaltinis : lrytas.lt
Autorius: Goda Juocevičiūtė
Kinija niekada nebebus tokia, kokia buvo iki 2008-ųjų vasaros olimpinių žaidynių. Tai - didžiausias ir bene svarbiausias milžiniškos valstybės, gyvenančios komunistiniu režimu ir kapitalistine dvasia, tikslas bei ambicija per pastarąjį dešimtmetį. Dėl to šalis žaibiškai keičiasi.
Tiesa, Kinijos valdžia olimpinėmis žaidynėmis greičiau siekia nustebinti ne tiek visą žmoniją, kiek savo tautiečius, kad jie dar sykį pajustų, kokia didinga jų šalis ir kokia galinga valdančioji partija.
Skirtingų kultūrų dėlionė
Pasauliui stebint sporto įvykius Pekine, tarsi po potvynio paviršiun išplauks visi rytietiški gudravimai, įpročiai ir triukai, kuriuos vargu ar užmaskuos sparnuoti olimpiniai šūkiai ir pompastika. Žaidynių svečiams, įpratusiems prie vakarietiškos tvarkos ir organizacijos, viešnagė Kinijoje gali tapti sudėtingu išbandymu.
Dauguma patogios egzotikos mėgėjų mano, kad brangiai sumokėję būtinai gaus nepriekaištingą aptarnavimą ir prabangą. Kur jau kur, bet Kinijoje tai nėra nei dėsnis, nei taisyklė, o greičiau tikimybė, atsitiktinumas ar daugiametės patirties reikalas. Be to, olimpinės karštligės metu Pekine kainos, ypač aptarnavimo sferoje, gali pakilti iki penkių kartų. Svetingumo ir aptarnavimo lygį ten nebūtinai lemia pinigai.
Ne visada ir puikios kinų kalbos žinios ar nepriekaištingas vertimas atvykėliams iš kitų žemynų padeda susikalbėti su tenykščiais. Svarbiausia - perprasti šiuolaikinių kinų mąstymą.
Ir skubu pridurti, kad čia tiktų senas čanbudistų posakis: „Spjauk į gėrį ir į blogį. Jie neturi savo prigimties“. Kinija nėra tik „gera“ ar tik „bloga“, tik „sena“ ar tik „moderni“.
Į Kiniją atvykstančio urmu apsipirkti drabužių perpardavinėtojo, kurio maršrutas apsiriboja Yabalou „superturgumi“, menininko ar mokslininko, besisukančio tik uždarame intelektualiosios visuomenės rate, studento, nuo ryto iki vakaro besimokančio kiniškus hieroglifus, ir laisvo keliautojo įspūdžiai apie šią šalį gali skirtis kaip dykuma nuo džiunglių. Juolab, kad Kinija - tai skirtingų istorinių ir kultūrinių regionų dėlionė.
Keliones gadina gidai
Bet viena aišku - tikrai ne per šilko fabrikus, į kuriuos vietiniai gidai svetimšalius vežioja su didžiausia aistra, ir ne per arbatos ceremonijas, kuriomis užliūliuojami magiškų pramogų ieškantys turistai, pažįstama autentiška „Vidurio valstybės“ (kinų k. „Zhongguo“) kultūra.
Dėl to verčiau pasiklausyti patyrusių Azijos žinovų patarimų ir leistis į kelionę savarankiškai arba su šią šalį praktiškai pažįstančiais keliautojais. Mat samdomi padėjėjai iš Kinijos turizmo agentūrų dažnai tik trikdo vietinio gyvenimo apžvalgą ir grožėjimąsi įstabiais kultūros bei gamtos paminklais. Jūs gido akyse - tik melžiamas svetimšalis, ne daugiau.
Azijos gidų pagrindinę algos dalį sudaro komisiniai, gaunami iš prekybos taškų, kuriuose atvežti užsieniečiai apsiperka. Todėl ir suvenyrų parduotuvėlė gali stebuklingu būdu virsti antikvarinių eksponatų muziejumi, kur už egzotiškus niekučius suplosite dešimteriopai daugiau nei pasiderėję paprasčiausiame turguje.
Ekskursijų vadovai ir vairuotojai nersis iš kailio, kad tik pristatytų jus į savo uždarbio židinėlį, o vertas dėmesio turistinis objektas bus tik tarp kitko. Pakeliui į Didžiąją kinų sieną stosite prie imperatoriško nefrito fabrikėlio, tik pastaraisiais metais išdygusių „senovinių“ šventyklų.
Niekada nepamiršiu, kaip viena gidė, supratusi, kad subtiliais įkalbinėjimais nieko nepeš, ėmė maldauti, kad kultūrinės programos laiko sąskaita leisčiau mano lydimą lietuvių turistų grupę „paaukoti“ kažkokiam perlų fabrikui-muziejui. „Prašau, tegul tik jie įsigyja bilietą ir ten pasirodo, gali nieko nepirkti, tegul tik pasirodo ir pabūna truputį. Kitaip bosas pyks ant manęs“, - inkštė mergina. Kadangi jai nenusileidome, visą dieną vaikščiojo paniurusi ir buvo labai nelaiminga, kad turėjo dirbti tik pagal iš anksto suderintą planą.
Jau pirmomis akimirkomis gidas jus bandys pavergti saldžiais žodžiais ir šypsena iki ausų. Jei ji per visą dieną nedingsta, vadinasi, esate suvystytas ir kaip reikiant nulengvintas. Kad jo paslaugos atrodytų romantiškos, suoks legendas ir mitus apie drakonus, imperatoriškas spalvas ir stebuklingus skaičius, nieko bendra neturinčius nei su Kinijos dabarties, nei su praeities realybe.
Turizmo paslaugų teikėjas geriausiu atveju galėtų išvardyti buvusios didingos imperijos garsiausius valdovus ar atkartoti prie architektūros paminklo ant lentelės užrašytą pagrindinę informaciją, tačiau gilesnio istorijos išmanymo bei visapusiškesnio požiūrio į savo šalį neturi.
„Paveikslų mafijos“ pinklės
Didelį juoką kelia Pekine ir Šanchajuje reziduojanti „paveikslų mafija“ - taip ironiškai vadiname vietos aferistus. Galima tikėtis, kad rugpjūtį per žioplinėjančių užsieniečių antplūdį jų veikla tik suintensyvės.
Savo aukų jaunieji „gudručiai“ tyko centrinėse gatvėse. Sostinėje jie pabirę po Vangfudžingo alėją ir lyg katės apie valerijoną ratus suka apie Uždraustąjį miestą prie Tiananmenio aikštės, o Šanchajuje jų pagrindiniai spiečiai - Nandžingo kelias ir Yu Yuan sodų prieigos.
„Sveiki atvykę į Kiniją! Iš kur esate?“, - pasigirsta nepriekaištinga anglų kalba optimistiniu tonu. Nustebsite, kad tokioje didžiulėje minioje pagaliau atsirado be problemų galintis su jumis susikalbėti kinas. O jam (ar jai) tik ir tereikia, kad atsakytumėte, kurios šalies pilietis esate, nes nuo to priklausys jums peršamų „gėrybių“ kaina. Pavyzdžiui, jei ištarsite „Amerika“, jūs - pats vertingiausias, t.y. pats mokiausias ir pats naiviausias grobis.
Taigi, užmezgę „tautų draugystės“ pokalbį, netrukus sulauksite pasiūlymo apsilankyti netoli įsikūrusioje galerijoje, kurioje pardavinėjami „žymiausių“ šių laikų šalies tapytojų bei jų mokinių paveikslai.
Už tokį paveikslėlį su mielu kinišku peizažu, kokį gatvėje pasiderėję galite įsigyti už keliolika ar keliasdešimt juanių, „galerijoje“ iš jūsų prašys tūkstančių. Jei tie menkaverčiai meno kūriniai jūsų nedomina, „viliotojai“ gali pasiūlyti ir kitokių smagumų - nuo „alaus bokalo jaukiame bare“, iš kurio išeitumėte finansiškai išgręžtas lyg citrina arba vos ne vos išneštumėte sveiką kailį, iki prostitučių. Žodžiu, kiekvienam individualiai pagal patiklumo lygį ir poreikius.
Pasiklydę vertime
Nuotykiai neišvengiami ir įvairiose įstaigose. Jei viešbučio vadybininkas su jumis pasisveikins angliškai, dar nereiškia, kad jis išvis supras, ką jūs jam kalbėsite.
Ir nereikėtų nustebti, jei paprašę žemėlapyje pažymėti autobusų stotį, netrukus sužinosite, kad hieroglifais išraitytame lape jums iš tiesų apibraukta traukinių stotis arba Mao Dzedungo mauzoliejus.
Kai kada kinams koją pakiša ne tik svetimos, bet ir gimtosios kalbos žinių spragos. Kinų hieroglifai reiškia sąvokas, skiemenis ar garsus, o tokios paprastos rašto sistemos, kaip abėcėlė, sudarytos tik iš kokių 30 raidžių, ten nėra. Tiesa, XX amžiaus viduryje sukurtas vadinamasis „pinyin“. Tai yra kinų kalbos transkripcija romėniškais rašmenimis, daugiausia skirta užsieniečiams.
Pas mus beraščiais laikomi tie, kurie nepadeda nosinės galininko linksnyje ar supainioja ilgąją ir trumpąją balses, tačiau tokia rašybos klaida nei žodžio, nei sakinio esmės neiškreipia.
O kad laisvai perskaitytum kinų spaudos ir literatūros tekstus, reikia mokėti atpažinti tūkstančius hieroglifų, tad suprantama, kodėl kai kada net patys kinai nesugeba teisingai iššifruoti jų kalba parašytų tekstų ir netyčia užrašo ne tuos žodžius.
Jei nepakankamai hieroglifų atpažįsti, gali tik intuityviai, iš konteksto spėti, ką vienas ar kitas ženklas reiškia. Tik baigę aukštuosius mokslus, labiausiai išprusę kinai sugeba laisvai „žongliruoti“ hieroglifais. Tokia, mums neįprasta ir nepalyginti sudėtingesnė, kalbos sistema nuo senų laikų iš dalies ir lemia kitokį kinų mąstymą.
Paslaugų labirintuose
Į kiniško aptarnavimo ypatumus galima žvelgti tik su humoru, tačiau būdraujant, priešingu atveju - viena bėda, tarsi medis kerpėmis, aplips daugybe kitų problemų.
Žemesnio rango pavaldiniai nei už savo žodžius, nei už veiksmus neatsako, o užuodę grėsmę, sprunka iš „įvykio“ vietos, nukentėjusiam klientui taip nieko ir nepaaiškinę arba jam atšovę atmintinai iškaltais pasiteisinimais. Net kinų kalba bendravimas su tokiais „ekspertais“ gali būti visiškai bergždžias.
Tačiau mūsų, lietuvių, tai neturėtų pernelyg šokiruoti. Mat pastaruoju metu ir Lietuvoje analfabetų be jokios atsakomybės daugėja - pasitaiko jų ir tarp bankų klerkų. Tuo labiau Kinijoje neverta aklai pasikliauti vadinamaisiais vadybininkais, ypač jei jus skiria kalbos ir pasaulėžiūros barjeras.
Pavyzdžiui, gali būti, kad jeigu kuriame nors iš Kinijos bankų pamojuosite savo kreditine kortele ir paklausite, kur išsigryninti pinigus, specialistas, neįsivaizduojantis, kaip Pekino, kone viso pasaulio centro, bankomatai gali neaptarnauti kokių nors niekingų tarptautinių kortelių, nė nemirktelėjęs užtikrins - bet kur. O už tai, kad dėžė prarijo ar sugadino jūsų kortelę, greičiausiai kaltų taip ir neatsiras.
Todėl turintiems „Visa“, „American Express“ ar „MasterCard“ patartina naudotis tik „Bank of China“ bankomatais, nepriklausomai nuo to, ką sakytų geranoriškai nusiteikę konsultantai. Kitų pavadinimų bankų, kaip antai „Agricultural Bank of China“, „China Construction Bank“ ir kt., pinigų išgryninimo aparatus užsieniečiams vertėtų apeiti dideliu lanku.
Nesklandumų kyla ir bet kur kitur aiškinantis dėl netikėtų bei įtartinų kainų pokyčių, broko, nespecialiai ar kaip tik sąmoningai sukeltų techninių gedimų.
Reakcija į bet kokį pagalbos prašymą gali virsti tokia atsakymų grandine: pirma tarnautojas su šypsena pasiteiraus „How can I help you?“ (iš angl. „Kuo galiu jums padėti“), paskui jau šiek tiek susirūpinęs prašys luktelėti - „Wait a moment, please“ („Palaukite minutėlę“), po kurio laiko tiesiog gūžtelės pečiais ir švelniai konstatuos: „Sorry, out of service“ („Atsprašom, nedirba“), „Sorry, I can not help you“ („Atsiprašau, niekuo negaliu jums padėti“) arba „Sorry, it was a misunderstanding“ („Atsiprašom, tai buvo nesusipratimas“).
Tada, bandant išnarplioti tą nesusipratimą, bus atsiųstas truputį aukštesnes pareigas einantis darbuotojas, kol galų gale, įveikus dar kelis „laiptelius“, besiskundžiančiojo bėda pasieks darbo kolektyvo vadovą „laoban“. Tada jau galima tikėtis racionalaus problemos sprendimo ir veiksmingos pagalbos.
Griežtoje kinų socialinėje hierarchijoje viršūnės yra tarsi išmintingi piemenys, ganantys abejingą avių bandą. Todėl, kad nebūtų be reikalo gaištamas laikas, geriausia kreiptis į vyriausiuosius, aplenkiant visas žemesnes pakopas.
Šventa prekeivių pareiga
Rytiečiams apsukti turistus - šventa pareiga. Žinia apie kvailą klientą ar pirkėją iš lūpų į lūpas pasklinda žaibišku greičiu. Svečiui „įmontavęs“ daiktą už neadekvačią, tiesiog fantastinę kainą kinų, panašiai kaip ir kitų Azijos šalių, prekeivis iškart pelno kolegų pagarbą. Tačiau dar didesnę vietinių pagarbą pelno tas kitatautis, kuris nesileidžia būti mulkinamas.
Vis dėlto kinai darbo ir paprasčiausių žmogiškų dalykų nepainioja. Ne verslo reikaluose jie yra jaudinamai sąžiningi. Man pritartų ir tas lietuvių keliautojas, kuris vienoje Pekino turgavietėje pametė savo fotoaparatą. Jo pasigedo tik grįžęs į viešbutį.
Mažai teturėjome vilties kažkur tarp prekystalių rasti dviejų tūkstančių litų vertės daiktą. Bet ten ėjome ir teiravomės. Netrukus radinys pas savininką grįžo per žmonių rankas. O fotoaparatą grąžino būtent tie verteivos, kurie dar prieš kelias valandas mus visaip bandė apgauti ir brangiai įbrukti visokių niekučių. Tačiau tie patys prekeiviai kategoriškai atsisakė atlygio už vaisingas radybas. Matyt, „neuždirbtų“ pinigų kinai nevertina.
Oras, kuriuo kvėpuoja Kinija
Kinija yra palyginti saugi šalis. Išsiblaškiusių turistų belaukiantys ilgapirščiai ir sukčiai ten zuja, tačiau įžūlių apiplėšimų pasitaiko nedaug. Bent jau ne taip pavojinga, kaip Europoje.
Vidurnaktį Pekine ar Chandžou daug jaukiau, nei Milane ar Briuselyje, kur į gaujas susimetę šlitinėja agresyvūs juodaodžiai ir perėjūnai iš arabų bei Rytų Europos šalių. Ir akivaizdu, kad Kinijos miestuose žymiai saugiau nei Kaune, Panevėžyje ar Naujojoje Akmenėje.
Beje, „Vidurio valstybėje“ alkoholizmas nepaplitęs. Užtat ten nėra ir tokios lėtinės problemos, kaip, pavyzdžiui, pas mus, kad už dar vieną butelį girtuoklis pasiryžęs nugalabyti kitą žmogų.
Tarp kitko, milicija Kinijoje yra ta jėga, kurios kinai bijo ir ją gerbia. Kalėjimo, kuriame taikomi itin griežti perauklėjimo metodai, teisėsaugos rūstybės baimė irgi paskatina susivaldyti nuo žiaurių kriminalų.
Be to, kinų elgesį smarkiai veikia ir per kartų kartas diegiamos budistinės moralinės vertybės. Budistinis auklėjimas yra viena iš priežasčių, kodėl tarp paprastų žmonių tvyro šviesi, tyra nuotaika.
Dauguma tenykščių valdžia daugiau ar mažiau patenkinti ir ja nuoširdžiai tiki, nepaisant to, kad tas sklidinas džiaugsmo oras, kuriuo jie kvėpuoja, yra bene labiausiai užterštas planetoje. Nenustebkite - kinai gal tik prieš kokį pusmetį sužinojo, kad gamykloms, pasirodo, reikalingi valymo įrengimai.
Šalis per pastarąjį dešimtmetį taip sparčiai vystėsi, jog nė nepastebėjo, kaip tūkstančiai gamyklų ir milžiniškų technologinių projektų į aplinką gausiai paskleidė teršalų ir vietomis suniokojo natūralų kraštovaizdį. Tad tik naivuoliai gali tikėti, kad uždarius šimtą kitą fabrikėlių bei manufaktūrų apie Pekiną, oras išsigiedrys ir sportininkams neteks springti. Iš tiesų, norint gryno oro, reikėtų uždaryti tūkstančius plastmasinius niekalus gaminančių fabrikų visoje Kinijoje.
Kur mažiau panikos
Mano asmeninė penkerių metų ir artimų draugų beveik dvidešimties metų ekspedicijų po Kinijos Liaudies Respubliką patirtis byloja, kad kuo toliau nuo Pekino, kuo gilyn į šalies šiaurę, pietus ar vakarus, tuo mažiau suktybių ir tuo daugiau nuoširdumo.
Kinijos sostinės gyventojai jaučiasi pranašesni ne tik už kitus tėvynainius, bet ir už svetimšalius, todėl ir elgiasi įžūliai, o atvykėlius vertina tarsi iš aukšto.
Šiuo metu toliau nuo sostinės yra ir mažiau olimpinės psichozės apraiškų: ne tiek chaoso, nėra kosminių kainų šuolių, ne tokia daugybė sunkiai paaiškinamų partijos draudimų ir naujų nurodymų. Tad norintiems kur nors toliau pailsėti nuo olimpinės karštinės, traukinių bilietais vertėtų pasirūpinti bent prieš savaitę. Mat svarbių įvykių ir švenčių metu šalyje smarkiai suintensyvėja ir pačių vietos turistų srautai.
Traukiniais keliauti Kinijoje labiausiai apsimoka ir pakankamai patogu. Nauji ekspresai yra modernūs ir palyginti tvarkingi. Ilgų atstumų kelionėms labiausiai graibstomi bilietai - kietų miegamųjų vietų.
Ne istorija, o dabartis
Viename straipsnyje išvardyti, kokius miestus ir objektus verta aplankyti „Vidurio valstybėje“, bei juos aprašyti, - tas pats, kas mėginti vienu metu pabūti šimtuose skirtingų vietų. Ši Azijos šalis dabar - kaip Egiptas XIX amžiuje: tyrimų ir atradimų stadija. Tačiau vienos seniausių planetoje - Kinijos civilizacijos palikimas, priešingai nei Senojo žemyno ir Amerikos, yra ne tik architektūros šedevrų griuvėsiai.
Kinija vis dar gali pasiūlyti prieš kelis tūkstantmečius pradėjusį formuotis ir iki šiol Azijoje plačiai taikomą tradicinės kinų medicinos mokslą bei tebegyvuojančias sveikos gyvensenos ir saviugdos tradicijas.
Kad tuo įsitikintum, užtenka atsikelti anksčiau ryte ir apie 6–9 valandą pasivaikščioti didesniame miesto parke, upės ar ežero pakrantėje. Ten žmonės, dauguma pagyvenę, masiškai sportuoja, užsiiminėja psichofizinėmis gimnastikomis taiči ir cigun (qigong), tobulina kovos menų įgūdžius. Ir tas estetiškas reginys su kardais bei vėduoklėmis yra ne parodomasis, o čiabuvių kasdienybė.
Norint bent truputį praktiškai savo kūnu ir protu tai pajusti, nėra būtina pulti užsirašinėti į kiniškų mankštų kursus. Gali pasisekti pradžiamokslį įgyti netikėtai, tiesiog prisijungus prie besitreniruojančiųjų grupelės. Paprastai jie smalsuolio pamokyti neatsisako.
Sostinėje verta ryte apsilankyti žaliuojančiame Tiantano parke, Chandžou mieste - prie Vakarų ežero (Xihu), Šanchajuje - Bundo rajone prie Chuangpu upės, kai kuriuose miestuose užsiėmimai vyksta tiesiog centrinėse aikštėse ar atokesniuose skveruose.
Ieškant religijų pažinimo, verta eiti tiesiai į budistų bei daosų šventyklas. Šalyje tikėjimo laisvė realiai nevaržoma - grėsmingi Mao laikai jau praeityje. Kiekviename mieste veikia vienuolynai, juose gyvena dešimtys ar šimtai vienuolių ir kasdien ten lankosi tūkstančiai pasauliečių, kuriuos išvydęs kur nors gatvėje, iš pirmo įspūdžio dar ir sunkiai patikėtum, kad šie nevalos rėksniai gali būti tokie santūrus ir giliai pamaldūs.
2008 m. Pekino olimpinių žaidynių tatuiruotė
Kinių olimpinė šukuosena
Užsimaskavęs kinas
Koks sunkus tas kinų raštas.... Reikia mokėti rašyti iškart su 5 teptukais:)
Kiniečiai myli raudonąją armija...
Kinietis ryja gyvate per nosį...
Šaltinis: www.lizdas.lt;
Kartą padariau eksperimentą – nutariau apklausti savo draugus ir pažįstamus, ką jie žino apie Kiniją. Nustebau, kiek nedaug jie tegali pasakyti: Didžioji kinų siena, Mao Dzedungas, Tiananmenio aikštės įvykiai, okupuotas Tibetas... Vienas kitas prisiminė Uždraustąjį miestą, molinę kariuomenę – ir viskas. Kažkada ir aš ne ką daugiau žinojau, tačiau pradėjusi domėtis Kinijos kultūra, istorija, patyrinėjusi žemėlapį, supratau, kokia neaprėpiama daugybė įvairiausių gamtos ir kultūros stebuklų slypi tiek didžiausiuose Kinijos miestuose, tiek tolimiausiuose šalies kampeliuose. Tiesą sakant, nėra čia kuo stebėtis, juk Kinijos plotas – trečias didžiausių pasaulio valstybių penketuke. Žiemą Kinijos šiaurėje esančiame Harbino mieste spaudžia -40° C šaltukas ir rengiamos ledo skulptūrų parodos. Tuo pat metu pietinėje Kinijos dalyje – Kunminge ar Hainanio saloje klesti amžinas pavasaris, o vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra +26° C. Rytinėje Kinijos pakrantėje įsikūrę klestintys uostai. Labiausiai į vakarus nutolusios Sindziano (pažodžiui išvertus „Naujosios pasienio žemės“) provincijos didžiųjų miestų klestėjimo laikai jau senokai praėję, nors bemaž prieš du tūkstantmečius tai buvo vieni turtingiausių garsiojo Šilko kelio miestų – vartai, kuriais Kiniją pasiekė Budizmas. Didžios jų praeities pėdsakus dar ir dabar galima pamatyti Kašgare, Turfane ir kituose senuosius laikus menančiuose miestuose. Vis pagalvoju, kokie laimingi mūsų mokinukai – juk Lietuvos istorija palyginus trumpa, o kiek išmokti turi mažieji kinai – Kinijos civilizacija skaičiuoja jau penkis ar net septynis tūkstančius metų, nelygu kaip žiūrėsime. Tokios milžiniškos ir prieštaravimų pilnos šalies tūkstantmečiais puoselėjusios savo kultūrą keliais sakiniais neaprašysi. Pasistengsiu atskleisti paslaptingą Kinijos grožį, papasakosiu apie kinų kultūros ir pasaulėžiūros ypatybes. Viena po kitos pristatysiu garsiausias Kinijos provincijas. Pradėti norėčiau nuo Fudzian provincijos.
Fudzian provincija plyti Kinijos pietrytinėje pakrantėje – tiesiai prieš Taivanio salą. Ši provincija turi ilgą ir spalvingą istoriją, siekiančią dar Kariaujančių karalysčių (475-221 m.pr.Kr.) laikotarpį. Senovėje čia gyveno Min gentims priskiriami žmonės. Jų valties formos kapavietės Ui kalnuose siekia jeigu ne Sia (21-16 a.pr.Kr.), tai Šang (16-11 a.pr.Kr.) dinastijos laikus. Be Min genties Fudzian provincijoje gyvena keletas kitų Kinijos tautinių mažumų: Še ir Hui tautelės gyvena daugiau urbanizuotoje teritorijoje, Ding ir Guo klanai yra senovėje gausiai su kinais prekiavusių arabų ir persų palikuonys. Jie, kaip ir kitos mažos tautelės gyvena išsisklaidę po pietinę provincijos dalį. Šiandien tai klestinčių uostų ir nuostabių kalnų kraštas, arbatos kultūros lopšys. Iš čia kilęs kiniškos arbatos paruošimo menas pateko į Japoniją ir pradėjo savo atskirą gyvenimą.
Rugsėjo 14 d. Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir kino centras „Forum Cinemas“ pakvies žiūrovus į trečios kinų filmų savaitės atidarymą. Iki rugsėjo 21 d. bus pristatyti keturi 1998–2005 m. sukurti kinų filmai.
KINIJOS GEOPOLITINĖ PADĖTIS
Kinija yra viena didžiausių pasaulio valstybių. Ji užima 9 596 960 km ploto, o vanduo sudaro tik 2.8% dalį - didžiulę rytų ir vidurio Azijos teritorija. Didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal dydį. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru (Birma), Indija, Kazachija, Kirgizija, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikija ir Vietnamu – 14 valstybiu. Kinijoje gyvena 1.3 milijardo zmoniu. Kinijos sostine – Pekinas.
Pekinas – gyvena 7,48 mln. gyventojų (2005). Su greta esančiais rajonais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km². Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Geltonosios jūros. Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Gilias tradicijas turi menų amatai. Yra metropolitenas. Pekine yra Kinijos mokslų akademija, universitetas. Daug teatrų, muziejų (žymiausias - Kinijos istorijos), meno galerija. Pekino skiriamasis bruožas – vidinis ir išorinis miestas. Vidinis miestas senesnis, jame yra imperatoriaus miestelio kompleksas, kurio centras - Uždraustasis miestas su imperatoriaus rūmų kompleksu (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Išoriniame mieste yra „Dangaus šventykla“. Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus.
Taciau didžiausias miestas Kinijoje yra Shanhajus.
Šanchajus - miestas vidurio rytų Kinijoje, didžiausias pasaulio miestas, kuriame gyvena 14,61 mln. Turi atskiro Kinijos admisnitracinio vieneto statusą. Didelis transporto mazgas. Svarbiausias pramoninis centras šalyje: laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras - du universitetai, yra moksliniai institutai ir draugijos, astronomijos observatorija, daug teatrų. Didelės šventyklos (Čenghuangmiao ir Juifesi, kur yra Budos statula iš nefrito, išpuošta brangakmeniais), Lunghua pagoda. Kinijos gamta nepaprastai įvairi ir kontrastinga. Ypač dideli skirtumai yra tarp Vakarų ir Rytų Kinijos.
Rytų Kinija. Rytuose, prie Geltonosios jūros, plyti Didžioji Kinijos lyguma. Jos paviršius tepakyla 200 m.v.j. Per ją teka dižiosios Kinijos upės – Hvanghe (arba Geltonoji upe) ir Jangdze. Klimatas rytų Kinijoje labai skiriasi nuo klimato vakarinėje dalyje. Nuo vidutinio šiaurėje jis pakinta iki subtropinio ir atograzų pietuose. Dėl klimato įvairovės labai savita Rytu Kinijos augalija. Šiaurės rytuose auga spygliuočių, mišrieji miškai. Piečiau žaliuoja subtropinė augalija (cinamono, lauro, kamparo medžiai). Pietuose veši atogražų augalija.
Vakarų Kinija. Šioje dalyje milžiniską plotą užima Tibeto kalnynas, taip pat Himalaju, Kun Luno bei Tian Sano kalnų grandinės. Šioje teritorijoje klimatas griežtai žemyninis. Tarp kalnų didžiulius plotus užima dykumos ir pusdykumės.
Nepaisant gamtos kontrastingumo, Kinija yra suskirstyta į administracinius vienetus (provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir išskirtuosius miestus): 23 provincijos, is kuriu galėtume isskirti TAIVANA, kuris de facto nepriklauso Liaudies Respublikai, tačiau de jure yra jos provincija; 5 autonominius regionus, vienas iš ju TIBETAS, kuris šiuo metu ieina i Kinijos sudėti kaip Tibeto autonominis rajonas, bet praeituose šimtmečiuose egzistavo kaip savarankiška valstybė su stipria religine valdžia; 4 išskirtuosius miestus (Čongcingas, Pekinas, Šanchajus,Tiandzinis); 2 specialieji administraciniai regionai – Aomenas (Makao), Siangangas (Honkongas). Honkongas susideda iš trijų dalių: Honkongo salu, Kaolūnio, Naujųjų teritorijų.
TAIVANAS. Demokratiskas Taivanas ir komunistinė Kinija atsiskyrė pilietinio karo pabaigoje 1949 metais ir nuo to laiko jos yra politiškai atsiskyrusios, taciau Pekinas tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis. Jau ilgą laiką Taivanas demonstruoja sieki tapti nepriklausoma valstybe. Kinija Taivaną laiko atsiskyrusia provincija ir grasino pulti salą, kurioje gyvena 23 mln. gyventoju, jei ji sieks oficialios valstybės statuso. Taivaną pripažysta tik 26 pasaulio šalys ir sala neturi vietos Jungtinėse Tautose.
HONKONGAS. 1841m. Kinija užleido Honkonga D. Britanijai. 1984 Anglija susitarė su Kinija perduoti pastarajai Honkongą 1997 metais. 1997 Kinija atgavo teises į Honkongą ir kolonija grąžinta kaip speciali administracinė sritis.
Valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos kalba – kinų, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų, todėl ši kalba užima pirmą vietą pasaulyje. Ji yra viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge bei drauge su portugalų kalba - Makao valstybeje. Taip pat šia kalba yra kalbama Indonezijoje ir Malaizijoje.
ISTORIJA
Žmonės Kinijos teritorijoje apsigyveno IV-III tūkst. pr. m. e., o valstybė suvienyta buvo apie 220 m. pr. m. e. Iki 20a. Pradžios Kinija valde imperatoriai. Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje kilo pilietinis karas, kuriame kovojo Kinijos Komunistų partija ir Gomindanas. Pilietinis karas baigėsi 1949 m., kai komunistai perėmė visos žemyninės Kinijos ir Hainanio salos kontrolę, o Gomindanas įsitvirtino Taivanyje. 1949 m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmajame Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno autoritarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas (Šimto gėlių kampanija, Kultūrinė revoliucija), didelėmis ekonominėmis klaidomis. (pasak kai kurių šaltinių dėl Didžiojo Šuolio programos sukelto bado mirė 20-30 milijonų žmonių). Po Mao mirties į valdžią atėjo Den Siaopinas, laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas atvedusias nuo planinės prie mišrios ekonomikos Kinijoje. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, tuo tarpu valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios. Šiuo metu valstybes vadovas yra prezidentas Hu Dzintao. Kinija, vienintelė komunistinė galybė, likusi pasaulyje po SSRS žlugimo. Naivu būtų vaizduotis Kiniją kaip Stalino ar Brežnevo epochos Sovietų Sąjungą. Ji buvo tokia ar net blogesnė, bet tai gana tolimos praeities reikalai. Tiesa, komunistinis režimas tebėra slegiantis, o jo nusikaltimai nutylimi. Per vadinamąjį Didijį Šuolį Kinijoje žuvo nuo dvidešimties ligi penkiasdešimties milijonų žmonių, per „kultūrinę revoliuciją“ galbūt antra tiek - tai yra daugiau negu nužudė Stalinas. Apie tai viešai kalbant neišgirsi. Juo labiau neišgirsi apie tautinę priespaudą tibetiečių, uigurų ar mongolų rajonuose, apie žudynes Tiananmenio aikštėje. Esama disidentų, bet jų likimas nepavydėtinas. Kalinama nepalyginti daugiau žurnalistų, negu bet kurioje kitoje šalyje. Policija gali primušti studentą ligi mirties tik dėl to, kad jis užmiršo asmens liudijimą namie.
Bet Kinijos staigus ekonominis kilimas - vis dėlto ne propaganda, o faktas. Šūkis „pasivyti ir pralenkti“ ten skamba nepalyginti įtikinamiau, negu skambėjo Sovietų Sąjungoje. Pekine yra didžiausias ir moderniausias pasaulyje aerouostas, prekybos centras, stotis. Šanchajaus dangoraižiai pranoksta amerikietiškuosius. Keturiasdešimt procentų kinų planuoja pirkti naujus automobilius, kurie jau užtvenkė gatves ir greitkelius. Jokia šalis pasaulyje neturi tiek mobiliųjų telefonų. Daugiau kaip šimtas milijonų jos gyventojų naudojasi internetu. Kinija gamina du trečdalius pasaulio avalynės, kopijavimo mašinų, žaislų. Užsienio investicijoms ji atvira kur kas labiau už Japoniją. Nepaisant socializmo liekanų, miestiečių pajamos per pora dešimtmečių išaugo keturiolika kartų. Žinoma, tai iš dalies atsveria nepasitenkinimą santvarka. Kinija yra galinga globalinė žaidėja - jos kolosalus importas ir pigus eksportas keičia viso pasaulio ekonominę dinamiką – ir tai, be abejonės, tik pradžia.
Nepaisant prievartos ir įkyrios propagandos, Kinija neišvengiamai atsiveria pasauliui. Pusė užsieniečių studentų Amerikoje ir Europoje yra kinai. Po penkerių metų šalis turės daugiau mokslininkų, negu JAV – galbūt prastesnių, bet kiekybė irgi turi reikšmės. Ar komunistams tai patinka, ar ne, atmosfera valstybėje dėl to kitėja. Mažiausia du šimtmečius pasaulio likimą lėmė Anglija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Amerika, pastaruoju metu jau tik viena Amerika. Tuo tarpu Kiniją įpratome laikyti bado imperija, geriausiu atveju ryžių ir arbatos šalimi, primityvios darbo jėgos šaltiniu. Bet ligi XVI amžiaus galo Kinija buvo moderniausia ir stipriausia žemės rutulio valstybė, ir po dvidešimties trisdešimties metų ji vėl gali tokia tapti.
KINIJOS GYVENTOJAI
Pagal gyventojų skaičių Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje. Joje gyvena 1.3 miljijardo žmonių, tankumas 136,12/km². Sakoma, jog kas penktas žmogus Žemėje – Kinijos gyventojas. Kasmet čia gimsta per 20 mln. vaiku. Kadangi taip sparčiai daugėja gyventojų, negalima užtikrinti geresnių gyvenimo salygų. Kasmet žmonems reikia suteikti 16 mln. naujų darbo vietų. Taciau pagal BVP dydį Kinija užima 2 vietą pasaulyje. BVP vienam gyventojui siekia 5 600 $. Is viso BVP yra 7 262,00 mlrd. $. Kinijos nacionaline valiuta yra Ženminbi Juanis. Kad žmonės nebadautų, reikia užauginti 6 mln. tonų grudų.
Siekiant sustabdyti spartų gyventojų daugejima, Kinijoje siuloma atsisakyti tradicinės daugiavaikės šeimos ir auginti tik vieną vaiką. Tokioms šeimoms taikoma nemažai lengvatų. Dviejų ir daugiau vaikų tėvai neturi jokiu privilegijų, jiems netgi mažinami atlyginimai. Kinijos šeimos planavimo politika užsienyje yra dažnai kritikuojama ir vadinama drakoniska. Kinams sunku priprasti prie šio įstatymo, nes vaikai, kaip nemokama darbo jėga, yra svarbiausi pagalbininkai ūkyje. Kinijoje nėra pensijų sistemos. Todėl vaikai privalo išlaikyti senus tėvus.
Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenama rytinėje dalyje. Vakaruose žmonių labai reta. Tai viena rečiausiai apgyventų pasaulio vietų. Čia iki šiol žmonės verčiasi klajokline gyvulininkyste.
KULTURA ir jos pasiekimai.
1. Kinų raštas - specifiniai hieroglifai.
2. Irigacinė žemdirbystė (naudojamas patvenktu upiu vanduo).
3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.
4. Vėliau kinai išranda šilką, popierių. Taip pat kompasą, paraką, seismografą, porcelianą. Pastaruosius europiečiai turėjo išrasti iš naujo.
5. Rašalas.
6. Presas.
7. Konfucijaus mokymas
1. Kinijoje iki šiol veikia 1794 km ilgio rankomis iškastas ilgiausias žmonijos istorijoje kanalas.
2. Didžioji kinų siena, kuri tesiasi per 6000 km ir yra didžiausias žmonijos istorijoje ranku darbo statinys.
Konfucianizmas - Rytų Azijos etinė ir filosofinė sistema, gimusi iš Konfucijaus mokymų apie 500 m. pr. m. e. Konfucianizmas dažnai priskiriamas prie religijų. Konfucijus gyveno VI-V a. pr. m. e. Konfucijaus mokymo esmė yra dorovės sistema, kuri remiasi paklusnumo hierarchija (pvz.: moteris turi paklusti vyrui, pilietis valstybei, vaikai- tėvams ir t.t), tradicijų ir tvarkos laikymusi. Pagal ja pagrindines žmogiskosios vertybės yra gerumas, pasiaukojimas, nepaliaujamas savęs tobulinimas, senų tradicijų ir papročių laikymasis. Konfucijus savo tiesas grindė panašiai kaip Buda. Jis pripažino kosmoso pradą ir, kad dangaus jėgos yra labai svarbios formuojant patį žmogų. Konfucijaus pasekėjai siekė ištobulinti žmogų per etikos arba doros normas. Kadangi žmogus dėl savo silpnumo blaškosi tarp gėrio ir blogio, tai tobulumo būsenoje jis transformuosis ir pereis į vadinamąjį dangiškąjį protą. Konfucianizmas paplito Kinijoje ir Korėjoje, taip pat Vietname ir Japonijoje, kur tapo dominuojančia valstybine-religine doktrina.
IDOMUS FAKTAI
Jakas – daugeliui tibeto kalnyno, Himalajų gyventojų svarbus naminis gyvulys jakas. Jis ne tik teikia maistą, bet yra ir nešulinis, ir jojamasis gyvulys. Štai kaip jo nauda apibudina patys kalniečiai: ,,Jako svietas gardina arbatą, mėsa – skanus patiekalas pietums, pienas praturtina maisto racioną, o gardus iš pieno pagamintas jogurtas – puikus desertas. Jako vilnos – apdaras ant mūsų pečių, jako vilnos kilimas – po mūsų kojomis. Po sočiu pietų malonu ant jako pajodineti. Sėdime jo odos balne, o vaznyčiojame vadelėmis iš jako odos. Pagaliau irstomes valtelemis, pagamintomis is jo odos.
Geltonoji upe – Hvanghe, ši upe laikoma purviniausia Žemes upe. Jos pavadinimas kiles nuo geltonos spalvos sąnašu, kurias upę išplauna tekedama liošiniais dirvožemiais (gelsvos spalvos, labai purus dirvožemis). Ji plikdo labai daug sąnašu: 1m3 upes vandens vidutiniskai būna 35kg sąnasųu. Tai didžiausias rodiklis Pasaulyje.
Kinija rytu europai gamina prastesnius produktus. Kinijoje pigi darbo jėga (pigios prekes), sparta viena iš greičiausių.
Šaltinis. Tarptautiniai prekybos rūmai. EKONOMINĖ APŽVALGA KINIJA.
TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA
Pranešimai
Visi komentarai
